Šokio-judesio terapija – tai viena iš keturių (dailės, muzikos, dramos ir šokio-judesio) menų terapijos krypčių.
Šokio-judesio terapija – efektyvi ir moksliškai pagrįsta menų terapijos sritis.
Menas turi gydomąjį poveikį – padeda sumažinti emocinę įtampą, vidinius išgyvenimus, padeda sušvelninti ligos simptomus.
Šokio-judesio terapija skatina gilesnį ryšį tarp kūno ir proto, tarp kūno ir sielos, gali padėti atkurti pusiausvyrą.
Ši terapija suteikia galimybę kitaip patirti savo kūną, išreikšti jausmus, įgyti gilesnį ryšį su savimi ir galiausiai išsiugdyti dėkingumo ir užuojautos sau ir savo kūnui jausmą.
Ji padeda žmogui tapti stipresniam, atsparesniam stresui, labiau pasitikėti savimi, atstatyti savo vidinio įvaizdžio paveikslą.
Šokio-judesio terapija atpalaiduoja arba palengvina parasimpatinės nervų sistemos atsipalaidavimą; sukelia vaizdinius, prisiminimus, asociacijas.
Šioje terapijoje ypač svarbus yra judesio suvokimas, jausmų pažadinimas, įžvalgos gilumas, bei įžodinimas.
Šokio-judesio terapijoje remiamasi tikėjimu, kad savo kūne žmogus turi viską, ko reikia jo gijimui.
Terapija naudinga įvairaus amžiaus žmonių grupėms, pradedant vaikais, baigiant senoliais.
Ji gali būti taikoma daugeliui fizinės ir psichinės sveikatos problemų gydymui (nerimui, depresijai, lėtiniam skausmui, žemam savęs vertinimui, tarpasmeniniams ir kognityviniams įgūdžiams stiprinti, bendrai gyvenimo kokybei kelti).
Šokio-judesio terapijos procesas gali vykti individualiai arba grupėse.